Švenčionių pradinė mokykla

Nepavarkime ugdyti vertybinių nuostatų

Informacija

Paskelbta Trečiadienis, 15 Balandis 2015 10:03

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis apie 70 procentų mokinių yra bent kartą patyrę patyčias mokykloje. Patyčios – tai tam tikra pasikartojančio agresyvaus elgesio forma. Vieni autoriai patyčių priežastis įvardina pačioje žmogaus prigimtyje. Kiti mokslininkai teigia, kad vaikai agresyviai elgiasi tiesioginės patirties dėka arba išmoksta tokio elgesio stebint. Vaikystėje patirtos patyčios gali būti susijusios su vyresniems kylančiomis elgesio, bendravimo, emocinėmis problemomis.

Švenčionių pradinėje mokykloje kovo 23-27 dienomis vyko pagalbos tarnybos ,,Vaikų linija'' inicijuota ,,Veiksmo savaitė Be patyčių 2015''. Mokyklos direktorė Laima Veličkienė teigia, kad mokykla yra labai svarbi formuojant teigiamą mokinių savęs vertinimą, o mokyklos bendruomenės narių saugumas – būtina mokyklos efektyvumo sąlyga. Todėl šios savaitės kitokia veikla tvirtino tinkamo bendravimo nuostatas. Psichologė Aušra Kaukėnienė ir socialinė pedagogė Jurgita Petrovičienė tvirtai tiki, kad niekur kitur vaikai taip gerai neišmoksta gerbti kitokį požiūrį, kaip bendraujant su bendraamžiais. Tokiu būdu mokiniai mokosi suprasti save ir kitus, konkuruoti, stebint mokosi iš suaugusiųjų ne tik spręsti konfliktus, bet ir džiaugtis. Taip gimė idėja mokykloje organizuoti renginį ,,Draugystės rytmetis''. Kovo 26 dieną aktų salėje sugužėjo komandos iš Švenčionių pradinės, Švenčionių vidurinės, Adutiškio vidurinės mokyklų, kurias sudarė 3-4 klasių mokiniai, tėvai ir mokytojai. Džiaugėmės įkvepiančiu ir aktyviu tėvų dalyvavimu renginyje. Tai labai svarbu stiprinant mokyklos bendruomeniškumą. Komandos žaismingai ir linksmai atlikinėjo kūrybines, judrias, intelektualias, muzikines užduotis, kurias vertino stebėtojai. Darbingame šurmulyje neblėso šypsenos veiduose, o išradingi ir šmaikštūs situacijų sprendimai maloniai stebino žiūrovus. Renginys vyko 2 valandas, tačiau niekas nejautė nuovargio. Atviras, šiltas, pagarbus, suburiantis vaikų ir suaugusiųjų bendravimas bei bendradarbiavimas sukūrė atsipalaidavimo kupiną aplinką. Visus dalyvius bei žiūrovus apjungė bendrai atliekama daina – karaokė, kuri garsiai, skambiai aidėjo kaip draugystės himnas. Renginyje dalyvavusioms komandoms buvo įteiktos padėkos, dovanos, dalyviai paskatinti saldžiais prizais.

Sunku pamatuoti vidines dvasines galias, tačiau niekas nepaneigs vertybinių nuostatų ugdymo būtinybės. Tikime, kad bendrame susibūrime buvo priartėta prie svarbiausių, aukščiausių vertybių, užtikrinančių gerą savijautą.

Aušra Kaukėnienė
Jurgita Petrovičienė